- suskis
- 1 sùskis sm. (2) 1. sing. D.Pošk, G113, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Vkš, Brs, Šts, Rdn, Kl, Eig, Kv, Grd žr. susna 1: Ans draskos, kasos, kad sùskis aptenka, užpunla J. A sùskį i turi, ka teip kasais? Ms. Saugokis, kad suskiù neužsikrėstumei Skdv. Skirpstai nu sùskio – su taukais maišys Akm. Ta kumelė kaži kaip parbėgo suskiù aptekusi Gršl. Sùskis nuėdė karčius J.Jabl(Skd). Veršiai sùskį gavo Rs. Kiaulės suskiù apejo Užv. ^ Kasos lyg sùskį turėdamas Lg. Apstojo kaip suskis KrvP(Jnš). Kimba kaip suskis LTR(Pp). Ka i suskis baigia ėsti, ale vis da ponybę graibo LTR(Vdk). 2. sing. Užv amaras, sausis: Sùskis ir pupas buvo apstojęs Pvn. Pupų sùskis: vabaleliai nuėda pupas Trš. Atsirado visokių vabalų, paskuo sùskis dar užejo Plt. Gero nieko nėr, to sùskio netrūksta Nmk. 3. sing. toks parazitinis vijoklinis augalas, brantas: Dobilų sùskis – raudoni siūliukai išsivarsto, negali nė nupjaut Stl. Suskis išėda dobilus lomeliais kaip drobulės dėjimas (tokio dydžio) Šts. Suskis išgula dobilus, bet neišeita par griovį Šts. Pusė linų lauko buvo suskiu [apimta] Ggr. Kad žemės suskis antsimeta, sukas kesulais po linus, po dobilus Trk. 4. žr. suskė: Kas čia do pašaras – vieni sùskiai Krkl.
Dictionary of the Lithuanian Language.